Žuvis

Žuvys

Žuvys tiek nepanašios į mus, kad žmonės leidžia sau manyti, jog jos nejaučia skausmo ir neturi intelekto.

Mokslinėje literatūroje yra aiškiai pasakyta, kad pagal anatomiją, fiziologiją ir biologiją, žuvys jaučia skausmą lygiai taip pat kaip paukščiai ir žinduoliai. Jos taip pat geba jausti baimę, labai greitai mokosi ir turi troškimą gyventi. Tai, kad, žuvys nebaubia ir nebliauna (tiksliau jų garsai mūsų ausų nepasiekia) žudomos, nereiškia, kad jos yra tuo patenkintos.

Apskritai, kalbant apie žuvis reikia atskirti tris sąvokas:

  • komercinė žvejyba, kuri skaičiuoja savo paskutines dienas, nes žuvų kiekis vandenynuose ir jūrose jau per mažas;
  • žuvų fermos, kurios šiuo metu pasaulyje yra labai paplitusios ir sparčiai populiarėja (pavyzdžiui, 80% JAV parduodamos lašišos yra užauginta fermose); Fermos būna įvairios, pvz. narvai jūrų pakrantėse, arba didžiuliai akvariumai sausumoje, uždarose patalpose.
  • meškeriojimas – tiek natūraliuose vandens telkiniuose, tiek veisyklose, tiek sportinis meškeriojimas;

Komercinė žvejyba yra didelis verslas, ir būdai, naudojami pagauti ir nužudyti žuvims yra ne ką švelnesni už galvijų fermų metodus. Skirtumas tik tas, kad šimtai bilijonų žuvų yra žudoma ir niekas to proceso visiškai nereguliuoja, nekreipiama dėmesio į tai, kad vandenyno ekosistemos nyksta ir per pastaruosius 50 metų buvo sunaikinta 90% didžiųjų žuvų populiacijų. Komercinė žvejyba, orientuota į specifines žuvų rūšis, savo kabliais ir tinklais sužeidžia arba pražudo ir kitus vandens gyventojus: ryklius, vėžlius, ruonius, banginius. Kiekvieną dieną taip žūva apie 1000 vandens žinduolių – delfinai, jūros kiaulės ir banginiai. Teiginys, kad dabar žuvys auginamos veisyklose, specialiose fermose, nekeičia situacijos: veisiamos žuvys yra maitinamos pagautomis žuvimis, tik tomis rūšimis, kurių žmonės nevalgo. Maisto davinys yra papildytas antibiotikais ir chemikalais, kad žuvys nesirgtų.

Kaip ir bet koks komercinis ūkininkavimas, taip ir žuvų fermos yra neekologiškos. Norvegijos valdžios duomenimis, šalies upėtakių ir lašišų fermos pagamina beveik tiek pat srutų, kiek New York’as. Kai kuriose vietose žuvų išmatos sukelia vandenyno floros puvimą. Mirusios ir antibiotikų prisotintos žuvys užteršia fermų teritorijas ir arti esančias pakrantes. Fermose veisiasi daugybė parazitų, kurie vienokiais ar kitokiais būdais patenka į atvirus vandenis, taip pražudomos ir laukinės žuvys. Žala, kurią padaro iškraipyta natūrali žuvų rūšių pusiausvyra vandenyse, yra neįvardinama.

Meškeriotojų daroma žala be abejo yra nelyginama su ta žala, kurią padarė komercinė žūklė ar žuvų fermos, tačiau tai nėra nekaltas užsiėmimas. Meškeriotojai naikina ir taip nykstančias žuvų rūšis – kabliukai rūšių neskirsto. Žuvų veisimo mada vandens telkiniuose išbalansuoja ekosistemas, dažnai vandens telkiniai tampa tiesiog tam tikros rūšies žuvų veisyklomis. Meškeriotojai dažnai prišiukšlina pakrantes, jų palikta žūklės įranga žaloja vandens gyvūnus. Galų gale meškeriojimas yra žudymas dėl malonumo, galbūt galima rasti ir kitų malonių užsiėmimų?