Gyvūnai svarbūs tik kartą per metus?

Pasaulinė gyvūnijos diena, minima spalio 4 d., jau tapo tradicija ir Lietuvoje. Jai artėjant, žmonės kviečiami pamąstyti apie gyvų būtybių padėtį, jų patiriamą skausmą, skatinamas atsakingesnis požiūris į kitus Žemės gyventojus, raginama būti neabejingais blogam elgesiui su jais.

Tokios dienos buvimas įrodo, kad mes suprantame ir pripažįstame, jog gyvūnai turi savo poreikių, į kuriuos turime atsižvelgti. Žinome, kad jie jaučia skausmą, vengia mirties, o jų pilnaverčiam gyvenimui reikalingas ne tik maistas ir vanduo, bet ir judėjimo, instinktų tenkinimo laisvė, natūrali aplinka, bendruomenė. Tai galioja ne tik laukiniams gyvūnams, bet ir tiems, kuriuos laikome namuose kaip augintinius, kuriuos uždarome fermose, zoologijos soduose ar cirkuose.

Per Pasaulinę gyvūnijos dieną reikia pasvarstyti ne tik apie visiems žinomas problemas, pavyzdžiui, benamius gyvūnus, kurie yra kasdien matomas priekaištas žmonijos sąžinei. Be augintinių yra milijardai kitų gyvūnų, kurių likimas priklauso nuo žmonijos. Jų problemos gali būti žinomos, kaip kad tyčinis gyvūnų kankinimas, laukinių gyvūnų rūšių nykimas. Kiti klausimai, atvirkščiai, yra mažiau matomi arba visuomenės daugumos sutinkami kaip norma, neišvengiama realybė.

Vien Lietuvoje kasmet skerdyklose gyvenimus baigia beveik 12 mln. maistui skirtų gyvūnų (visame pasaulyje - 52 mlrd.), 162 000 gyvūnų nužudomi dėl kailio, 83 000 – sumedžiojami. Tai, kad toks gyvūnų naudojimas dėl maisto, mados ar pramogos yra problematiškas, pripažįsta ir Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri spalio 4-tąją ragina neskersti gyvūnų. Deja, net ir suvokdami, kad kažkas tokiame mūsų elgesyje yra negerai, kad kažką reikėtų keisti, ir toliau tai tęsiame: gyvūnų, kurie auginami ir nužudomi įvairioms žmonių reikmėms patenkinti skaičius kasmet auga.

Dėl visų šių, tiek matomų, tiek nematomų, negerovių atsakingas ne vienas ar keli konkretūs žmonės, o mes visi. Tiksliau – mūsų abejingumas, ryžto kažką keisti trūkumas. Įsigydami kailinius, bilietus į renginius, kuriuose naudojami gyvūnai, rinkdamiesi gyvūninį maistą vietoje augalinio, remiame tolimesnį gyvūnų veisimą, auginimą, kalinimą, skerdimą ir visa tai, apie ką su tam tikru liūdesiu ar net neigiama gaida prabylame spalio 4 d.

Jeigu yra reiškiniai, kuriuos tam tikrą dieną vertiname kaip neigiamus, neteisingus, neetiškus, ar nebūtų nuoseklu tą „humaniško požiūrio į gyvūnus“ poziciją rinktis kasdien? Ar nederėtų jau nuo šiandien žengti kad ir mažą žingsnelį, kuriuo būtų sumažinta gyvūnų kančia arba žudymas? Juk mums nėra gyvybiškai būtina rengtis kailiniais, linksmintis žiūrint į išnaudojamus gyvūnus ar valgyti gyvūninės kilmės produktus. Galime kartą metuose simboliškai paminėti egzistuojančias problemas, keliais litais paremti šunų ir kačių maisto gamintojus, kurie, beje, tą maistą gamina iš kitų, ne mažiau sąmoningų gyvūnų ir toliau gyventi kaip gyvenę. Antra vertus, galime jau nuo šiandien pradėti rimtai vertinti gyvūnus kaip reikšmingas būtybes bei mokytis gyventi be produktų ir paslaugų, kurie gaunami jų sąskaita.

Kalendoriuje yra daugybė dienų, kuriomis žmonės raginami keisti savo elgesį: nerūkyti, nevartoti narkotikų, nesmurtauti, rinktis ekologišką transportą ir t.t. ir pan. Visų jų metu yra siekiama, kad tokia elgsena plistų ir pokyčiai nebūtų vienadieniai. Lygiai kaip tam tikrą dieną raginant nemušti vaikų yra siekiama sustabdyti smurtą, lygiai taip ir Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raginimas neskersti gyvūnų arba leisti pailsėti cirko gyvūnams turėtų būti geresnės ateities vizija. Ją paversti tikrove gali tik kiekvieno mūsų apsisprendimai ir pastangos.