Gruodžio 10-toji – tarptautinė gyvūnų teisių diena!

Ar tokie jau mes skirtingi?

Linas Didvalis

Jau 11 metus iš eilės gruodžio 10-toji pasaulyje minima kaip gyvūnų teisių diena. Jos metu visi kviečiami skirti bent truputį laiko gyvūnų problemoms, pagalvoti apie savo elgesį su kitomis gyvomis būtybėmis ir pasvarstyti, ar nereikėtų kažko keisti.

Su gyvūnais dauguma iš mūsų susiduria mažiausiai keletą kartų per dieną. Gyvūnai būna čia pat mums pusryčiaujant, pietaujant ir vakarieniaujant. Jie keliauja kartu kai išeiname pro duris, mes juos matome parduotuvėse, restoranuose... Praktiškai visur. Žinoma, dažniausiai tai nėra kvėpuojančios gyvos būtybės, o jau paverstos į maistą, avalynę, drabužius ar kitus daugelio naudojamus daiktus. Ne paslaptis, kad mėsos, odinių batų ar kailinių negautume neatėmę gyvybės karvei, kiaulei ar lapei, tačiau neretai tai tiesiog įprasti kasdieniški gaminiai, kurie su gyvūnais nesiejami ir apie tai daug negalvojama. Dar rečiau susimąstoma, ar toks žmonijos elgesys tinkamas. Galbūt mes galėtume gyventi kitaip, nesukeldami skausmo gyvūnams ir jų nežudydami? Apie tai ir kviečiama pagalvoti gyvūnų teisių dienos metu.

Didžioji dauguma žmonių sutinka, kad neturėtume be svarios priežasties gyvūnams sukelti skausmo ar juos žudyti. Tuo pat metu gyvūnai yra naudojami patiems įvairiausiems tikslams ir milžiniškais mastais. Per metus pasaulyje vien maistui nužudoma daugiau nei 52 milijardai sausumos gyvūnų. Tai 143 milijonai gyvūnų per dieną, 6 milijonai per valandą, 100 000 per minutę arba kone 1600 kiekvieną sekundę. Didžioji dauguma jų užauginami intensyviu būdu didelėse fermose ir iki skerdyklų gabenami ilgus atstumus. Kadangi gyvūnai auginami siekiant gauti kuo didesnį pelną ir tėra tik ekonominiai vienetai, jiems suteikiamos pačios paprasčiausios sąlygos. Labai dažnai gyvūnai negali patenkinti daugumos savo poreikių, gyvena apgailėtinomis sąlygomis, patiria skausmą.

Laukiniai gyvūnai taip pat neišvengia žmogaus rankos. Statistikos departamento duomenimis, vien Lietuvoje kasmet oficialiai sumedžiojama virš 100 000 gyvūnų, o didesnėse pasaulio šalyse šis skaičius gali išaugti ir kelis tūkstančius kartų (pavyzdžiui, JAV jis siekia 200 milijonų). Ne visi medžiojami gyvūnai miršta greitai. Nemaža dalis jų yra sužeidžiami, jiems tenka kankintis kelias valandas ar net dienas.

Milijonai gyvūnų visame pasaulyje naudojami medicininiams, produktų bandymams ar mokymo tikslams. Jie uždaromi ankštuose laboratorijų narvuose, užkrečiami ligomis, žalojami, nuodijami įvairiomis medžiagomis, švitinami radiacija ar patiria kitokį fizinį bei psichologinį poveikį. Jeigu gyvūnai nemiršta bandymo metu, jie nužudomi iš karto po jo arba paliekami kitiems kartams.

Daugybė gyvūnų naudojami ir žmonių linksmybėms. Kone kiekvienoje šalyje galime rasti zoologijos sodų, cirkų, delfinariumų, organizuojamų žirgų ar šunų lenktynių. Kitur vykdomos gyvūnų kautynės, korida, rodeo ir panašios pramogos. Šiems tikslams naudojami gyvūnai neturi laisvės patenkinti esminių savo poreikių ir dažnai kenčia dėl jiems nenatūralių sąlygų, suvaržymų arba, atvirkščiai, per didelių fizinių krūvių. Daugybė jų yra nužudomi vos tik liaujasi nešę pelną arba perduodami kitiems išnaudotojams.

Kasmet pasaulyje gamtoje sugaunama arba ankštuose garduose užauginama apie 40 milijonų kailinių žvėrelių. Jie nužudomi dujomis arba elektros srove vien dėl mados.

Dauguma mūsų pasisako prieš bereikalingo skausmo gyvūnams sukėlimą ar jų žudymą. Tai reikštų, kad aprašyti milijardai kasmet nužudomų gyvūnų miršta tikrai dėl svarbių priežasčių ir mes neišvengiamai priversti tai daryti, nes neturime jokių alternatyvų. Bet ar tikrai taip? Ar mums būtini rūbai dėl kurių kažkas kentėjo? Ar mums neišvengiamai reikalingos pramogos, kuriose gyvūnai per prievartą paverčiami juokdariais? Argi mes neišgyventume be dar vienų kvepalų ar indų ploviklio, kurie išbandyti su triušiais ar pelėmis? Ar tikrai mes susirgtume ir numirtume, jeigu vietoje dešros pusryčiams suvalgytume grikių košės? Kad ir kaip žiūrėtume, nė vienoje iš šių situacijų gyvūnų naudojimas nėra būtinas ir priežastys glūdi tik madoje, tradicijose arba mūsų įpročiuose. Visa tai galima pakeisti, jeigu tik mes to norėsime ir tam nereikia nieko ypatingo: nei daug pinigų, nei laiko, nei dalyvavimo vienos ar kitos organizacijos veikloje. Gyvūnai yra čia pat, aplink mus, kiekvieną dieną, todėl ir pokyčiai priklauso nuo kiekvieno asmeniškai. Kaskart susidūrę su gyvūnų naudojimu turėtume klausti, ar tikrai tai neišvengiama ir ar nėra jokio kito kelio pasiekti norimą rezultatą. Neretai alternatyvos taip pat yra čia pat, aplink mus, nesunkiai pasiekiamos ir draugiškesnės tiek gyvūnams, tiek ir mums patiems. Pabandykime jas atrasti ir paversti kasdienybe.

Maistas – atraskite veganišką (augalinę) mitybą. Knygynuose ar internete galite rasti receptų knygų kaip gaminti pilnaverčius valgius be mėsos, kiaušinių ir pieno. Nebūtina mitybą pakeisti per naktį, galite atradinėti naujus receptus ir skonius po truputį.

Apranga – nepirkite kailinių ir ieškokite striukių be kailio papuošimų. Žvilgtelkite į batų etiketes ir vietoje odinių batų rinkitės medžiaginius arba pagamintus iš dirbtinės odos.

Pramogos – leiskite laisvalaikį neremdami renginių, kuriuose naudojami gyvūnai. Verčiau stebėkite gyvūniją jiems natūralioje aplinkoje – renkite išvykas į gamtą.

Buities prekės – rinkitės gaminius, kurie nebuvo bandyti su gyvūnais. Ši informacija dažniausiai aiškiai užrašoma ant pakuotės.

 

Tarptautinės gyvūnų teisių dienos minėjimas Kaune 2007-taisiais:

  • Gyvūnų teisių dienos minėjimas Kaune.
  • Gyvūnų teisių dienos minėjimas Kaune.
  • Gyvūnų teisių dienos minėjimas Kaune.
  • Gyvūnų teisių dienos minėjimas Kaune.

 

Visuotinė visų (žmonių) teisių deklaracija
Matas Šileikis

Štai aš jums daviau visokią žolę žemėje, turinčią sėklą, ir visus medžius, turinčius savyje savo rūšies sėklą, kad būtų maistas jums ir visiems žemės gyvuliams, ir visiems dangaus paukščiams, ir visiems krutantiems ant žemės, kuriuose yra gyvybės dvasia, kad turėtų ko ėsti.
Pr 1, 29-30

Kai aktualijų viršūnėse vyrauja finansinė krizė, ministrų skyrimai ir kiti neapčiuopiami dalykai, sunku patraukti skaitytojo dėmesį į nepastebimą kasdienybę. Drįstu tai padaryti prisidengdamas pastarųjų dienų liūdna žinia iš Airijos, kur tūkstančiai kiaulių bus paskerstos, nes jau įvyko techninė klaida. Dar bandysiu užkabinti praeivio ausį sušukdamas: „Trečiadienį Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai sukanka 60 metų!“.

Tačiau kas sieja šias naujienas? Ar tai žmogaus teisė į sveikatą, pirkėjo teisė į kokybišką gaminį? Intrigos dėlei atidėsiu atsakymą.

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos priežastys – esminis žmonių nelygumas. Niekuomet žmonės nebuvo lygūs nei protu, nei fizine galia, nei padėtimi visuomenėje. Antrasis pasaulinis karas sukrėtė galinguosius tiek, kad užteko ryžto paskelbti, jog nuo šiol silpnieji bus ginami visur. Akivaizdu, kad tikslas pasiektas ne visame pasaulyje, bet iš esmės žmogaus teisės gerbiamos bent jau išsivysčiusiose šalyse. Dauguma lietuvių taip pat gali būti ganėtinai ramūs, kad netikėtai nepraras gyvybės ar teisėto turto, kad galės nebijodami kalbėti su žmonėmis tai, ką galvoja.

Dalis žmonių, patenkinti nusistovėjusiu gyvenimu, atkreipia dėmesį ir į kitus silpnuosius (ir ne tik žmones), kurie vargsta šalia ar kitam planetos gale. Pajutęs norą jiems padėti žmogus gauna pasirinkti vieną iš dviejų. Visų pirma, jis gali savęs daug neskriausti ir apsiriboti kuklia parama per labdaros organizacijas, paramos akcijas, pasirašydamas vieną kitą peticiją, kuri gali suveikti, o gali būti bevaisė – nelygu kiek politiškai subrendusi valstybė. Kita vertus, sukrėstas žmogus kovai su neteisybe gali paskirti savo gyvenimą, profesiją ar didžiąją dalį pajamų.

Reikia pastebėti, kad egzistuoja trečias pasirinkimas – nieko nedaryti. Ir jis tinka, kai atsigręži į tuos silpnuosius, kuriuos kasdien išnaudojame eiliniams savo poreikiams tenkinti. Ta pavergtoji kasta – gyvūnai, iš kurių gaminami produktai – sakykim, mėsa, pienas, odiniai batai ir kita – nuo seno tapę neatskiriama eilinio visuomenės atstovo gyvenimo dalimi, kuri, vis dėlto, atsižvelgus į mūsų techninį išsivystymą, nėra nepakeičiama. Paradoksalu, bet šiuo atveju teisės gerbiamos pasyviai: nevalgant ir neperkant iš gyvūnų pagamintų produktų.

Gyvūnų išnaudojimo (ar panaudojimo, kad skambėtų ne taip priekaištingai) pramonė taip seniai įsukta ir taip išpuoselėta, kad bet koks protestas prieš ją virsta protestu prieš tradicijas, įpročius, ramybę bei didelės žmonių dalies gerovę: sakykime ūkininkų, maisto pramonės darbuotojų ir apskritai visų dalyvių ekonomikos, kuri viena koja stovi ant pieno miltelių ir bekonų eksporto. Juk sunku patikėti, jog kailinių žvėrelių ferma gali būti blogybė, jei jos statybą remia ES?

Kita vertus, išpuoselėtos finansinės sistemos klibėjimo metu žmonės suabejoja ekonomikos patikimumu bei esmingumu ir turi progą atsigręžti į kitas vertybes, visų pirma, ilgalaikį žmonijos moralinį tobulėjimą. Juk žmogaus teisėmis dabar ginami ir ganėtinai nereikšmingi žmonių poreikiai į vieną kitą privatumo ar nuosavybės detalę. Tačiau tai yra tik pakraštinės apraiškos puoselėjamo pamatinių vertybių masyvo, be kurio negalima išvengti globalių moralininio nuosmukio sukeltų katastrofų, tokių kaip pasaulinis karas.

Tokiu būdu galima žiūrėti į humanizmo vystymąsi kaip į pragmatišką procesą, leidžiantį apsisaugoti žmonijai nuo vidinio suirimo. Čia savo žodį taria gyvūnų teisių gynėjai, priskiriantys nežmonėms ganėtinai dirbtinę – t. y., žmogaus sukurtą – teisių sąvoką. Moralinio žmonijos tobulėjimo kelyje nepagarba gyvūnams, panašiems į žmogų savo kūno sandara, skausmo jutimu, emocijomis, yra tik dar viena kliūtis, kurios neįveikus tegalime sustoti ar ristis atgal į viduramžius.

Nebijau jaustis kitoks, sakydamas, jog nepakeista Teisių Deklaracijos preambulė kada nors gali skambėti tarsi atgyvenusios demokratijos principas, kurį perfrazuosiu taip: „Visi suaugę ir laisvi, ir neįsiskolinę Atėnų polio vyrai yra lygūs savo orumu ir teisėmis“. Todėl trečiadienį prisiminsiu ir milijardus badaujančiųjų, kurie negali leisti sau liūdėti tik dėl mylimos komandos pralaimėjimo ar devalvuotų santaupų, bet ir kitus planetos gyventojus, kurie iki mirties tematys gardo sienas.

 

Ištrauka iš www.uncaged.co.uk/declarat.htm:

1948 m. gruodžio 10 dieną Jungtinės Tautos patvirtino Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Joje teigiama, kad į žmones negalima žiūrėti kaip į valstybės arba galingųjų įrankius, kad jie turi prigimtines teises į tokį gyvenimą, kokio nori patys, jei tik tai nepažeidžia kitų žmonių teisių. Ši deklaracija buvo humanizmo triumfo simbolis, atsiradęs po paties žiauriausio karo žmonijos istorijoje.

Nepaisant to, kad Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos įstatų įgyvendinimas tėra dalinis, 1948 metai žymi naujos eros pradžią žmonijos moralės ir retorikos istorijoje. Teisingumas, gailestis ir individo teisės įveikė diktatorių jėgą.

Gruodžio 10 dieną mes sveikiname tuos, kurių dėka idėja virto tikrove. Mes suvokiame, kokia atsakomybė ir iššūkis yra įveikti žmonių teisių pažeidimus visame pasaulyje, tačiau taip pat manome, kad didžiausia duoklė, kurią galime atiduoti 1948-ųjų idealizmui yra esamų idealų ribotumo įsisąmoninimas ir troškimas sukurti savo ateities moralę, lygiai taip pat, kaip to savo laiku siekė žmogaus teisų deklaracijos kūrėjai.

Mes tikime, kad ateityje 1948 metų idėjos bus ne tik įtvirtintos, sujungtos, bet ir gerokai praplėstos. Manome, kad atėjo laikas pripažinti moralinį imperatyvą, skatinantį į Deklaraciją įtraukti ir kitus gyvūnus. Žmonija jau seniai pripažįsta, kad gyvūnai nėra vien tik mūsų poreikių tenkinimo įrankiai, kad jų gebėjimas jausti skausmą ir malonumą, laimę ir sielvartą, turėtų skatinti mus keisti moralinį požiūrį į juos:

  • Yra pakankamai įrodymų, kad daugybė gyvūnų yra jaučiantys, todėl mes smerkiame sąmoningai jiems sukeliamas kančias bei jų natūralių poreikių nepaisymą
  • Mes nesutinkame, kad rūšių skirtumas pateisina išnaudojimą ir priespaudą vardan sporto, mokslo, maisto, pelno ar kitų žmogaus negyvybinių poreikių
  • Mes tikime, kad visi gyvūnai yra giminingi ir visos jaučiančios būtybės turi teisę į laisvę ir gyvybę
  • Mes reikalaujame, kad šios teisės būtų ginamos