Rimti klausimai, rimti atsakymai

Kas yra vegetaras? Kas yra veganas?

Paprastai vegetaru vadinamas tas, kuris nevalgo jokios mėsos (nei raudonos, nei vištienos, nei žuvies). Skiriami šie vegetarų tipai:

  • Lakto-ovo vegetarai (nevalgo tik mėsos);
  • Lakto vegetarai (nevalgo mėsos ir kiaušinių);
  • Veganai, kurie nevalgo jokių gyvulinės kilmės produktų (nei mėsos, nei kiaušinių, nei pieno produktų).

Tampant vegetaru, keičiasi praktiškai tik jūsų mitybą. Tuo tarpu veganizmas aprėpia ne tik mitybą, bet ir visas gyvenimo sritis, pvz., veganai nenešioja odinių ar vilnoninių drabužių, nenaudoja įvairių buities daiktų, susijusių su pramonėmis, išnaudojančiomis gyvūnus/paukščius/vabzdžius; jie boikotuoja cirkus ir zoologijos sodus (tokių atrakcionų veikla paremta gyvūnų eksploatacija, jie laikomi nelaisvėje ir verčiami nepilnavertiškai maitintis). Taigi, veganas - tai žmogus, kuris visiškai atsisako produktų, kuriuos gaminant buvo panaudota prievarta.

Organizmui gi reikia mėsos, ypač augančiam…

Tai, kad žmogaus organizmui, ypač jaunam, būtinai reikia mėsos, yra mitas. Augančiam organizmui ne tik kad nereikia mėsos – ji yra sunkiai virškinama ir tik trukdo normaliam organizmo funkcionavimui. Pasaulyje gausu žmonių, kurie nuo gimimo niekad nėra valgę mėsos, pavyzdžiui, dauguma žmonių Indijoje yra vegetarai visą savo gyvenimą.

Lietuvoje sudėtingiau tapti vegetaru, čia įsitvirtinę postsovietiniai mitybos modeliai ir mitai, tradicijos. Bet tradicijos tam ir yra, kad jas keisti, būtų kvaila neigti tai, ką pastaruoju metu tvirtina įvairios pasaulio dietologų asociacijos, pabrėžiančios gyvulinės kilmės maisto nebūtinumą žmogaus organizmui.

Suaugusiems gal ir normalu būti vegetarais, bet tikrai ne vaikams...

Dauguma rimtų ligų (vėžio atmainos, širdies ligos, t.t.), kuriomis suserga suaugę žmonės, formuojasi jau pačioje vaikystėje, kai mitybą sudaro daug gyvulinės kilmės produktų. JAV vyriausybė bei Didžiosios Britanijos medicinos sąjunga po daugelio tyrimų patvirtino, kad vegetarai ir jų vaikai yra visiškai sveiki, ir netgi rekomenduoja vegetarišką mitybą šalies mokyklose.

Ar veganai/vegetarai rūko? Ar vartoja alkoholį?

Tai yra kiekvieno žmogaus pasirinkimas, kadangi šie įpročiai kenkia ir suteikia skausmą tik mums patiems (nekalbant apie netiesioginio rūkymo sukeliamą žalą, alkoholikų elgesį su artimaisiais ir t.t.). Kiekvienas vegetaras/veganas, kaip ir kiti žmonės, pats nusprendžia, rūkyti ar ne. Tiesa, kai kurios vyno bei alaus rūšys gali turėti tam tikrų gyvulinės kilmės ingredientų, todėl visiški veganai arba negeria alkoholio, arba pasitikslina, kuri alkoholio rūšis yra visiškai veganiška.

Ar cukrus yra veganiškas?

Taip, jeigu tai cukrus, gautas iš cukrinių runkelių. Jo gamyboje jokie gyvūniniai produktai nėra naudojami. Tuo tarpu cukranendrių cukrus, kuris Lietuvoje gana retas, kartais filtruojamas per kaulų anglies filtrus. Populiarėjant veganizmui, pastaruoju metu yra atsiradę kompanijų, kurios ant cukranendrių cukraus pakuočių parašo, jog produktas yra veganiškas.

Ar veganai valgo saldumynus? Ir kas yra želatina?

Žinoma valgo, jei tik saldumynas yra be pieno, želatinos ir kitų gyvulinės kilmės ingredientų. Malonu nupirkti savo vaikui ką nors saldaus, bet ar kils pačiam noras valgyti saldumyną, kai sužinai, kad jo sudedamoji dalis želatina yra gaminama iš galvijų kaulų ir odos? Tai yra 100% gyvulinis ingredientas, kurio gaminimo procese galvijų kaulai ir oda yra nuvalomi, verdami 50-95° C temperatūroje, o gauta klijinga masė filtruojama ir sterilizuojama, kol ir virsta želatina. Ji yra gaminama smulkiais kristalais arba skaidriais lapeliais (plokštelėmis). Želatina naudojama drebučiams, užpilams, mėsos, konditerijos gaminiams, desertams, ledams, patiekalams iš pieno ir jo produktų ruošti. Ji taip pat yra naudojama gaminant piliules, tabletes, dražė, pleistrus, lipdukus, juosteles ir kitą tvarstomą medžiagą.

Vegetarizmas yra asmeninis pasirinkimas. Nesistenk įtikinti kitų ir nesikišk į jų asmeninį gyvenimą.

Jeigu pažvelgsime į tai per moralės prizmę, veiksmai, kurie sukelia kitų skausmą ar mirtį nėra vien asmeninio pasirinkimo reikalas. Žudymas, vaikų prievarta ar gyvūnų išnaudojimas yra amoralu. Mūsų visuomenė remia ir pateisina mėsos valgymą bei žiaurumus mėsos kombinatuose, bet istorija rodo, kad seniau visuomenė pateisino ir žmonių vergovę, vaikų išnaudojimą bei daugybę kitų veiksmų, šiuo laikmečiu visuotinai suprantamų kaip neteisingų ir neteisėtų.

Gyvūnai žudo vieni kitus, kodėl to daryti negalime ir mes?

Dauguma gyvūnų, kurie žudo kitus gyvūnus, neišgyventų jeigu to nedarytų. Tai netaikytina žmonėms. Mums ne tik kad lengva be to apsieiti, bet ir kur kas naudingiau sveikatai. Daugybė kitų gyvūnų yra vegetarai, kaip kad visi artimos žmogui prigimties gyvūnai. Kodėl neimame pavyzdžiais jų, vietoje to, kad žiūrėtume į plėšrūnus?

Gyvūnai vis tiek kada nors numirtų.

Žmonės taip pat, bet tai nesuteikia teisės žudyti ar visą gyvenimą kankinti kitą žmogų.

Ūkininkai gerai elgiasi su gyvūnais, kitaip jie neduotų tiek daug pieno, nedėtų tiek daug kiaušinių.

Gyvūnai fermose nepriauga svorio, nededa daugiau kiaušinių ar neduoda daugiau pieno dėl to, kad su jais gerai elgiamasi. Greičiau dėl to, kad jais manipuliuojama genetinėmis, medicininėmis, hormoninėmis ir kitomis priemonėmis. Be to, gyvūnai auginami maistui yra nužudomi nepaprastai jauni, dėl to, kad nespėtų susirgti ar apimti depresijos susižaloti. Maistui auginama tiek daug gyvūnų, kad ūkininkams labiau apsimoka kęsti nuostolius, nei suteikti gyvūnams pakenčiamas egzistavimo sąlygas.

Ką darysime su visais tais gyvūnais, jei visi taps vegetarais?

Kvaila ir absurdiška tikėtis, kad per vieną naktį visi virs vegetarais. Kai mėsos poreikis mažės, bus auginama vis mažiau ir mažiau gyvūnų skirtų maistui. Ūkininkai liausis auginti tiek daug gyvūnų ir daugiau užsiims žemdirbyste. Kai liks mažiau maistui skirtų gyvūnų, atsiras galimybė juos aprūpinti padoresnėmis sąlygomis... ar pradėti auginti juos kaip ir kitus naminius gyvūnus, pvz. šunis, kates.

Jeigu visi virs vegetarais, blogiau bus tik patiems gyvūnams, nes daugelis jų net negims.

Gyvenimas fermose yra toks apgailėtinas, kad vargu ar mes darome kokią nors paslaugą jiems dovanodami tokį gyvenimą - įkalinimas, kankinimas ir tada nužudymas.

Jeigu visi pradės valgyti tik daržoves, vaisius ir grūdus, ar visiems užteks maisto?

Taip. Mes sušeriame tiek daug grūdų maistui auginamiems gyvūnams, kad jeigu visi taptų vegetarais, turėtume pakankamai maisto aprūpinti kiekvieną pasaulio gyventoją. Yra paskaičiuota, kad vien JAV daugiau nei 80% užauginamų kukurūzų ir 95% avižų yra sumaitinama fermose. Pasaulio fermų raguočiai suvalgo tiek pat maisto, kiek suvalgytų 8.7 bilijono žmonių, taigi daugiau nei visa žmonių populiacija.

Dažnai į šį atsakymą metamas argumentas, esą gyvuliams auginami grūdinių kultūrų augalai yra netinkami žmogui, nes jų kokybė prasta. Visų pirma, kai kurie pašarai auginami gyvūnams, kurių mėsa turi būti „tauri”, dažniausiai tai yra Amerikos ir Europos rinkoms skirta mėsa. Tačiau tiek šie, tiek kiti pašarai ne visada yra tinkami žmogui dėl beprotiško trąšų kiekio – ar gali tokiu maistu šeriamų gyvūnų mėsa būti sveika? Visų antra, užauginti pašariniams augalams yra išnaudojami tie patys resursai, kaip ir žmogaus maistui tinkamiems augalams.

Ar vegetarams netrūksta proteino?

Mūsų problema yra ta, kad mes jo gauname per daug. Kiekvienas žmogus vidutiniškai gauna bent 7 kartus daugiau proteino nei jam reikia. Vegetarai jo gauna mažiau, bet vis tiek daugiau nei reikia. Proteino yra duonoje, avižiniuose patiekaluose, pupelėse, kukurūzuose, grybuose, brokoliuose ir t.t. beveik visame maiste yra daugiau ar mažiau proteino. Vienintelis atvejis kada tau gali trūkti proteino, jeigu tu „sėdi ant junk dietos” (limonadas ir sausainiai). Paprastai beveik neįmanoma maitintis taip, kad tau truktų proteino. Iš kitos pusės, per didelis proteino kiekis organizme yra viena iš osteoporozės ir inkstų ligų priežasčių.

Ar žmonės neturi valgyti mėsos, kad būtų sveiki?

„U.S. department of agriculture” ir „The American Dietetic Association”, kurios reguliuoja pasaulio medicinines dietas, rekomenduoja vegetarinę dietą gydantis nuo daugelio ligų. Studijos parodė, kad vegetarų imuninė sistema yra kur kas stipresnė nei mėsėdžių, ir kad mėsėdžiai dvigubai dažniau miršta nuo širdies ligų, 60% dažniau miršta nuo vėžio ir 30% dažniau nuo visų kitų ligų. Mėsos ir kitų gyvulinių produktų vartojimas yra tiesiogiai siejamas su diabetu, artroze, osteoporoze, arterijų tromboze, nutukimu, astma ir impotencija.

Mėsos valgymas yra natūralus. Taip buvo maitinamasi tūkstančius metų. Taip mes išsivystėme.

Mes išsivystėme ne mėsėdžiais ir ne plėšrūnais. Mėsėdžiai gyvūnai turi iltinius dantis, aštrius nagus ir trumpąjį virškinimo traktą. Žmonės išsivystė be ilčių ir nagų. Mūsų taip vadinami „iltiniai dantys” taip yra pavadinti tik dėl to, kad yra šiek tiek panašūs į mėsėdžių turimas iltis, bet tokius „iltinius dantis” turi ir visi kiti gyvūnai vegetarai. Mūsų kramtymo sistemoje dominuoja plokštieji krūminiai dantys ir mūsų virškinimo traktas yra ilgasis, skirtas vaisių, grūdų ir daržovių dietai. Mėsos valgymas kelia grėsmę mūsų sveikatai - jis tiesiogiai susijęs su širdies ligomis, vėžiu ir daugybe kitų sveikatos sutrikimų.

Yra rašytinių šaltinių, liudijančių, kad dar ketvirtame amžiuje žmonės svarstė, ar teisinga valgyti mėsą, ar ne - vegetarizmas nėra XX amžiaus mada ar naujiena Vakarų pasaulyje.

Kas blogai su pieno gėrimu? Ar karvės nemirtų jeigu jų nemelžtume?

Norint, kad karvė duotų pieno, ji turi pagimdyti veršiuką. „Melžiamos karvės” yra dirbtinai apvaisinamos kiekvienais metais, kad nenustotų duoti pieno. Natūraliai visą pieną išgertų veršiukas. O kaip dėl pieningų karvių? vaikai atimami viena ar dvi dienos po gimimo, kad žmogus galėtų atimti pieną skirtą veršiukui. Mažos karvytės gali būti nužudytos iš karto arba auginamos, kad taptų kitomis pieną duodančiomis karvėmis. Veršiukai yra įkalinami ankštuose metaliniuose narvuose šešiolikai savaičių, kuriuose neturi vietos net apsisukti, tad jie gali greitai priaugti tinkamą svorį ir būti paskersti. Didelis pieno ir jo produktų poreikis skatina pieno pramonę išmelžti iš karvės kuo daugiau pieno, daugiau nei ji natūraliai yra pajėgi duoti. Tam naudojami specialūs hormonai, kurie užaugina karvės tešmenį iki tokio svorio, kad jos sunkiai išlaiko save ant kojų. Be to, naudojant tokius skatinančius hormonus karvės visą laiką kenčia didelius pilvo ir tešmens skausmus, iš skausmo pradeda save žaloti, pasitaiko ir savižudybės atvejų, kada karvė nepakęsdama skausmo užsitranko negyvai į plieninio narvo sienas. Kai kurie fermeriai pasirenka ne tokį intensyvų pieno pramonės būdą, bet jie vis tiek yra priversti nužudyti veršiuką, kad jis neišgertų pardavimui skirto pieno. Po to, kai karvės tampa nebeproduktyvi, ji paskerdžiama.

Pažįstų vegetarą, kuris turi problemų su sveikata.

Tiek vegetarai, tiek ir mėsėdžiai gali susirgti, bet visi gydytojai sutinka, kad vegetarai, kurie maitinasi įvairiu neriebiu maistu paprastai gyvena ilgiau ir serga mažiau nei jų draugai mėsėdžiai.

Turint omeny šiuolaikinę ekologinę situaciją (oro, vandens užterštumą), žmogaus gyvenimo įpročius ir kt. – sveikų žmonių apskritai nėra, arba yra labai mažai.

Kai kas teigia, jog Hitleris buvo vegetaras, ką tai sako apie vegetarus?

Tik tai, jog kai kurie blogi žmonės taip pat atsisako mėsos.

Štai čia susiduriame su tipine argumentavimo klaida:

1. Hitleris nevalgė mėsos.
2. Hitleris buvo piktavalis.
3. Iš to išplaukia, kad žmonės, nevalgantys mėsos, yra piktavaliai.

Stalinas valgė mėsą ir buvo gana bjauraus charakterio, jis atsakingas už daugybės nekaltų žmonių mirtį. Ką tai sako apie valgančius mėsą? Negalime susieti visų mėsėdžių su Stalinu; taip pat negalime susieti visų vegetarų su Hitleriu.

Be to, nėra aišku, ar Hitleris tikrai buvo vegetaras. Kai kurie tvirtina priešingai, o nacių siekį mažinti mėsos suvartojimą aiškina jų „rasinės higienos“ propagavimu. Būtent nacionalsocialistų laikais ypač rūpintasi sveikata, gydymu ir vengta dirbtinių maisto priedų bei medikamentų.

Su šiuo klausimu susijusi ir kitokia jo formuluotė: naciai palaikė gyvūnų teises, tad, matyt, ši teorija yra niekam tikusi ir skatina menkinti žmones. Toks teiginys yra absurdiškas; maža to, jis remiasi klaidingais faktais - naciai nepropagavo gyvūnų teisių. Vokietijos gyvūnų gerovės įstatymai kiek apribojo vivisekciją, tačiau nepakeitė įsitvirtinusio požiūrio, kad gyvūnai yra nuosavybė. Antrojo pasaulinio karo metu naciai šaltakraujiškai nužudė daugybę žmonių ir gyvūnų; savaime suprantama, toks elgesys nesuderinamas su jokiomis teisėmis. Vien tai, jog šalyje egzistuoja gyvūnų gerovę reguliuojantys įstatymai, nereiškia, kad paisoma jų teisių - tai teisinga kalbant tiek apie nacistinę Vokietiją, tiek apie šių dienų Lietuvą.

Net jei tikėtume, jog naciai išties norėjo panaikinti gyvūnų išnaudojimą, tai neturėtų formuoti požiūrio į pačią idėją. Tik įvertinus šią poziciją pagrindžiančius argumentus galima nuspręsti, ar ji priimtina, ar ne.

Naciai rėmė santuokas. Ar tai reiškia, kad santuokos institucija yra iš prigimties nepadori? Jie manė sportą esant svarbų ugdant stiprų charakterį. Ar tai sako, kad sporto varžybos pačios savaime yra amoralios? Jėzus Kristus teigė, jog atsargas reikia dalyti po lygiai. Tokią pačią mintį skleidė ir Gandis. Ir Stalinas. Tačiau Stalinas menkino žmones. Ar galime sakyti, jog „visiems po lygiai“ principas turėtų suteršti Jėzaus ar Gandžio vardą? Žinoma, ne. Teigdami, kad protiškai neįgalūs žmonės yra svarbūs, nenuvertiname „sveikųjų“; teigdami, kad gyvūnų poreikiai yra svarbūs, nenuvertiname žmonių gyvybių.

Jeigu mirtum iš bado būdamas pasiklydęs, pavyzdžiui, jūroje su valtimi, ir su tavimi būtų koks nors gyvūnas, tikriausiai jį suvalgytum?

Nežinau, štai čia yra asmeninis žmogaus pasirinkimas. Yra nemažai atvejų, kai žmogus norėdamas išsaugoti savo gyvybę suvalgo savo geriausią draugą - kitą žmogų, todėl įmanoma, kad jis suvalgys ir kitą gyvūną. Bet yra tokių žmonių, kurie nesuvalgys nei kito žmogaus, nei kito gyvūno. Faktas tas, kad daugumai mūsų būtinybės valgyti gyvūnus nėra, tad ir pateisinti beprasmio žudymo pagrindo nėra.