Delfinų šypsenos kaina

Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumas yra vienas didžiausių traukos centrų pajūryje. Mums, žmonėms, delfinų pasirodymai yra trumpa, kelianti susižavėjimą pramoga, bet gyvūnams tai yra įkalinimas iki gyvos galvos. Delfinų, kaip ir kitų gyvūnų, laikymas nelaisvėje bei išnaudojimas pramogų versle griežtai kritikuojamas daugybės aplinkos, gyvūnų apsaugos organizacijų bei pavienių asmenų visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Anglijoje dėl masinių visuomenės protestų visi delfinariumai uždaryti. Nepaisant to, Lietuvoje organizuojami milžiniški renginiai, kuriais siekiama surinkti daugiau lėšų delfinariumo išlaikymui (kaip kad paramos koncertas „Padovanok delfinui šypseną“ šį šeštadienį Klaipėdoje), kuriami ambicingi planai dėl rekreacijos bei delfinų terapijos centro Kopgalyje. Šis faktas kelia didelį nerimą ir verčia papasakoti apie delfinų šypsenos kainą visiems geros valios žmonėms, tikintiems, jog, remdami delfinariumus, prisidedame prie delfinų gerovės užtikrinimo. Ar žinote, kad ...

  • Nelaisvė kenkia delfinams: sutrinka jų elgesys, mažėja atsparumas ligoms, gyvenimo trukmė gali sutrumpėti net kelis kartus. Nors nelaisvėje gyvenantys delfinai yra reguliariai maitinami ir apsaugoti nuo laukinėje gamtoje galinčių tykoti pavojų (susidūrimų su stambesniais vandens plėšrūnais, užterštumo ir t. t.), jų gyvenimo trukmė yra trumpesnė nei gyvenančių laisvėje. Didelis mirtingumas siejamas su didesne infekcijų bei ligų tikimybe dėl nusilpusio imuniteto. Delfinams kenkia neišvengiamas stresas, kurį sukelia įkalinimas bei dirbtinai suformuotos grupės.

  • Delfinai per dieną paprastai įveikia daugiau nei 50 km. Tokios judėjimo laisvės negali suteikti nei vienas delfinariumas pasaulyje.

  • Delfinai orientuojasi echolokacijos pagalba. Spėjama, kad nuolat nuo baseino sienų atsimušančios garso bangos jiems sukelia įtampą.

  • Delfinai yra plėšrūnai, jų pagrindinis užsiėmimas laisvėje – medžioklė. Delfinariumuose jie negali patenkinti šio poreikio.

  • Delfinų socialinis gyvenimas labai sudėtingas. Jie gyvena nuolat kintančiais būriais – vyksta tiek migracija, tiek hierarchiniai pokyčiai. Delfinariumuose nėra patenkinami šių gyvūnų bendravimo poreikiai.

  • Delfinai būna ir agresyvūs. Dirbtinai suformuotose grupėse gali pasireikšti priešiškumas ir nuolatinė įtampa tarp narių.

  • Delfinų pasirodymai nėra jų natūralaus elgesio pavyzdys. Tai – dresūros rezultatas. Dresavimui gali būti pasitelkiami ir tokie būdai, kaip maisto ribojimas – alkanas gyvūnas už atlygį pradeda daryti neįtikėtinus dalykus. Taip pat gali būti taikoma izoliacija – delfinams vienatvė, atskirtis nuo kitų sukelia stresą.

  • Nors delfinų terapija suteikia daug vilties sergantiesiems, jos veiksmingumas nėra įrodytas, vis dažniau kalbama apie tai, kad net jei pasiekiamas pagerėjimas, poveikis daugeliu atvejų laikinas. Skirtingai nuo egzistuojančių kitų terapijos formų (dailės, muzikos, spalvų, šviesos, kvapų ir t. t.) čia išnaudojami ir žalojami gyvūnai. Šio gydymo būdo, kaip delfinų išnaudojimo pramogų versle priedangos, neretai griebiasi delfinariumų savininkai.

Delfinų šypsena yra jų anatomijos dalis, nesusijusi su gyvūno sveikata, emocijomis, gerove. Delfinai „šypsosi“ net merdėdami. Nesileiskite apgaudinėjami tų, kurie pelnosi iš gyvūnų išnaudojimo. Papasakokite apie tai savo artimiesiems, draugams, kolegoms. Delfinams reikia ne dovanoti šypsenas, o sugrąžinti laisvę. Delfinų veisimas, gaudymas, prekyba turi būti sustabdyti!

Lietuvos gyvūnų globos draugija

Iniciatyvinė grupė „Gerbk gyvūnų teises“

Klaipėdos ekologinis klubas „Žvejonė“

Aplinkosaugos informacijos centras

Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas”

Lietuvos žaliųjų judėjimas