Atvirlaiškiai gyvūnų teisių temomis

2010 metais iniciatyvinė grupė „Gerbk gyvūnų teises“ išleido 12 atvirlaiškių gyvūnų teisių temomis - kiekvieną mėnesį po vieną. Balsavimu išrinkti darbai buvo atspausdinti 1000 vnt. tiražu, platinami viešose Vilniaus ir Kauno vietose. Daugiau informacijos apie vykusio konkurso sąlygas galite rasti čia.

Šiame puslapyje pateikiami daugiausiai balsų surinkę piešiniai JPG formatu bei laimėjęs atvirlaiškis PDF formatu.

 

  • Sausis: kailis, oda 

Parsisiųsk: JPG, PDF (105 x 148,5 mm, dvipusis)

Kitoje pusėje esantis tekstas:

    Odos ir kailio gaminių kaina – daugybės gyvūnų skausmas, kančios, žudynės. Vieneriems kailiniams reikia apie 11 lūšių, 12 vilkų ar kojotų, 17 lapių, 50 audinių, 28 meškėnų, 100 šinšilų ar voverių  gyvybių. Dėl mūsų kuriamos paklausos, vis labiau augančio vartotojiškumo, šie gyvūnai auginami ankštuose fermų narvuose, medžiojami gamtoje, gaudomi spąstais, žudomi naudojant dujas, elektros srovę, vėzdus. Pagalvokime apie tai prieš pirkdami ir rinkimės negyvūninės kilmės alternatyvas: medvilnės, lino, kanapių ir kitus natūralius pluoštus, sintetines medžiagas. Mums nereikia kankinti bei žudyti gyvūnų tam, kad galėtume šiltai ir gražiai apsirengti.

Kiti konkurso dalyviai:

 

  • Vasaris: vilna, avininkystė

Parsisiųsk: JPG, PDF (105 x 148,5 mm, dvipusis)

Kitoje pusėje esantis tekstas:

    Dažnai klaidingai manoma, jog avims natūraliai užauga vilnos perteklius, kad dėl jos gavybos gyvūnai nekenčia, gyvena geromis sąlygomis, nėra žudomi.
    Iš tiesų, siekdami pelno, žmonės išvedė avių veisles, kurioms vilna auga ištisus metus ir jos nenukirpus gyvūnai gali rimtai susirgti (laukinės avys paprastai po žiemos numeta vilną, o prieš šalčius ji vėl atauga). Kerpant vilną avys dažnai patiria sužeidimus, jos gali susirgti, mirti nuo peršalimo, jei nukerpamos netinkamu oru. Tiek stambiuose, tiek mažuose ūkiuose gali būti atliekama kastracija, uodegų amputacija. Be viso to, avys dažnai auginamos ne tik dėl vilnos, bet ir dėl mėsos, todėl jų gyvenimas paprastai baigiasi ne natūralia mirtimi, o skerdykloje.
    Norėdami nepalaikyti avių išnaudojimo ir žudymo, vietoje vilnos rinkimės augalinio arba sintetinio pluošto gaminius, atsisakykime avienos produktų.

Kiti konkurso dalyviai:

 

  • Kovas: naminiai gyvūnai, augintiniai

Parsisiųsk: JPG, PDF (105 x 148,5 mm, dvipusis)

Kitoje pusėje esantis tekstas:

    Naminių gyvūnėlių parduotuvėse galime pamatyti įvairiausių belaisvių – nuo šunelių, kačiukų iki egzotiškų tolimųjų  kraštų gyventojų. Visi jie tapo prekėmis dėl įprasto požiūrio į gyvūnus kaip į daiktus, žaisliukus, kuriuos užsigeidus galima įsigyti, o pabodus – atsikratyti.
    Dalis „naminiais“ vadinamų gyvūnų iš tiesų yra laukinės gamtos dalis. Jie gaudomi kančias, mirtį sukeliančiais būdais, transportuojami milžiniškus atstumus, pasmerkiami įtampai parduotuvėse, galiausiai parduodami naujiesiems „šeimininkams“, kurie nėra pajėgūs patenkinti jų poreikių. Todėl palikime laukinius gyvūnus gamtoje, kur jie pasirūpina savimi geriau nei rūpestingiausias prižiūrėtojas. Neatimkime iš jų laisvės vien tik dėl noro turėti neįprastą augintinį.
    Kitokia situacija su gyvūnais, tokiais kaip šunys ir katės, kurie prisitaikę gyventi šalia žmonių. Esame atsakingi už šiuos gyvūnus ir privalome rūpintis jų gerove. Deja, tuo pat metu, kai Lietuvos prieglaudose kasdien užmigdoma dešimtys sveikų šunų ir kačių, jie ir toliau sąmoningai veisiami bei parduodami. Remdami tokią prekybą, mes tik giliname beglobių gyvūnų problemą.
    Užburtas gyvūnų veisimo ir įkalinimo ratas gali būti sustabdytas tik tuomet, kai į gyvūnus nebežiūrėsime kaip į daiktus, kai suprasime, jog jie, kaip ir žmonės, trokšta būti laisvi, gyventi jiems natūralioje aplinkoje, bendrauti tarpusavyje, susilaukti palikuonių. Privalome sustabdyti prekybą laukiniais gyvūnais, globoti benamius bei nepritarti gyvūnėlių veisimui.

Kiti konkurso dalyviai:

 

  • Balandis: kiaušiniai, paukštininkystė

Parsisiųsk: JPG, PDF (105 x 148,5 mm, dvipusis)

Kitoje pusėje esantis tekstas:

    Kasmet pasaulyje dėl mėsos ar kiaušinių užauginama ir nužudoma 53 milijardai vištų. Kiekviena jų jaučia skausmą, malonumą, turi savo poreikius, nori gyventi, tačiau mes to nepaisome ir gyvas būtybes paverčiame mėsos, kiaušinių gaminimo „mašinomis“.
    Dauguma vištų užauginamos dideliuose paukštynuose, kur gali būti laikoma iki keliasdešimt tūkstančių paukščių. Savo neilgus gyvenimus jos praleidžia keliais aukštais sustatytuose narvuose, neturėdamos vietos judėti, išskleisti sparnus ar patenkinti kitus poreikius. Neretai manoma, jog Lietuvoje tokie auginimo metodai nėra taikomi, tačiau intensyvios paukštininkystės buvimą patvirtina ne vienas atvejis, kada sugedus ventiliacijai ūkiuose uždusdavo tūkstančiai vištų.
    Norėdami gauti kiaušinių, neturime žudyti paukščių, tačiau to neišvengiama. Vištos dedeklės kenčia ne mažiau nei mėsai auginami paukščiai, o tapusios nepakankamai produktyviomis išvežamos į skerdyklas. Kiaušinių pramonei nenaudingi vyriškos lyties viščiukai tegyvena kelias valandas.
    Vištų auginimas ekologiniuose, mažuose ūkiuose arba pas pavienius žmones kai kuriais aspektais yra geresnis, tačiau čia taip pat neišvengiama paukščių įkalinimo, manipuliavimo jų elgesiu, žudymo.
    Jeigu mums iš tiesų rūpi gyvūnai, turėtume nustoti kelti kančią milijonams gyvų būtybių Lietuvoje ir milijardams visame pasaulyje. Kiekvienas iš mūsų tai gali padaryti atsisakydamas mėsos, kiaušinių ir kitų gyvūninių produktų, pasirinkdamas augalinę mitybą.

 

  • Gegužė: pienas

Parsisiųsk: JPG, PDF (105 x 148,5 mm, dvipusis)

Kitoje pusėje esantis tekstas:

    Žinduolių pienas yra skirtas maitinti jauniklius. Karvės - ne išimtis ir didžiausią pieno kiekį jos duoda kelis mėnesius po veršiuko gimimo. Tai, kad žmonės tik pasiima pieno "perteklių" nekenkdami nei jaunikliui, nei jo motinai, yra mitas. Dauguma tik gimusių veršiukų atskiriami nuo karvės, maitinami pakaitalais, o jiems skirtą pieną pasisavina žmogus. Karvių produktyvumas yra dirbtinai didinamas jas nuolat pilnai išmelžiant, reguliariai dirbtinai apvaisinant, išvedant naujas veisles.
    Natūrali karvių gyvenimo trukmė yra 20-25 metai, tačiau sulaukusios 5-7 metų jos yra išvežamos į skerdyklas, nes pradeda duoti mažiau pieno. Veršiukai, dalis telyčių taip pat auginami skerdimui, tad pieno gavyba yra glaudžiai susijusi su mėsos pramone ir gyvūnų žudymu.
    Karvės jaučia skausmą, malonumą, turi savo poreikius, nori gyventi, tačiau mes to nepaisome ir jas paverčiame mėsos, pieno gaminimo „mašinomis“. Jeigu mums iš tiesų rūpi gyvūnai, turėtume nustoti vertinti juos kaip daiktus, išnaudoti, kankinti, žudyti. Tai galime padaryti pasirinkdami augalinę mitybą, atsisakydami gyvūninės kilmės produktų.

Kiti konkurso dalyviai:

 

  • Birželis: mėsa

Parsisiųsk: JPG, PDF (105 x 148,5 mm, dvipusis)

Kitoje pusėje esantis tekstas:

    Kasmet visame pasaulyje dėl mėsos nužudoma daugiau nei 58 milijardai sausumos gyvūnų. Tai – 159 milijonai per dieną, 6,6 milijono per valandą, 110 000 per minutę arba 1840 kiekvieną sekundę. Dauguma jų užauginami intensyviu būdu didelėse fermose, gyvena apgailėtinose sąlygose, dažnai negali patenkinti daugumos savo poreikių, kenčia.
    Visa tai pateisinama tuo, kad mėsa - įprastas, tradicinis, skanus, būtinas žmogaus sveikatai maistas. Ar iš tiesų gyvūnų žudymas - neišvengiama būtinybė? JAV, Kanados, Anglijos ir kitų valstybių mitybos specialistų organizacijos teigia, kad mėsa nėra nepakeičiama ir žmogus gali pilnavertiškai maitintis be jos. Būtinybe nepavadintume ir gyvų būtybių kankinimo ir žudymo vien dėl įpročio arba siekio pasimėgauti iš jų padarytu valgiu. Tad ar gali būti pateisinamas dabartinis elgesys su gyvūnais?
    Kiekvienas iš mūsų yra laisvas pasirinkti. Galime nesunkiai pakeisti savo įpročius, nustoti valgyti mėsą, pereiti prie augalinės mitybos ir neprisidėti prie gyvūnų kankinimo bei žudymo.

 

  • Liepa: delfinariumai

Parsisiųsk: JPG, PDF (105 x 148,5 mm, dvipusis)

2013 m. versijos: PDF 1, PDF 2 (105 x 148,5 mm, dvipusis)

Kitoje pusėje esantis tekstas:

    Daugumai žmonių delfinų pasirodymai yra trumpa, kelianti susižavėjimą pramoga, bet gyvūnams tai yra įkalinimas iki gyvos galvos. Delfinariumai nėra tinkamų gyvenimo sąlygų šioms protingoms ir jautrioms būtybėms. Net ir itin didelis baseinas niekada neprilygs vandenyno platybėms, kur delfinai gyvena būriais, per dieną įveikia didelius atstumus, gali medžioti, bendrauti, kurti šeimas. Uždaros erdvės netinkamos delfinų naudojamai echolokacijai - nuo sienų atsimušančios garso bangos juos dirgina. Visi minėtieji veiksniai sukelia delfinams stresą.
    Delfinai gyvena apie 40 metų. Net ilgą laiką nelaisvėje praleidę individai gali būti sėkmingai paleidžiami į laisvę, jeigu to tikslingai siekiama. Deja, dauguma delfinariumų, įskaitant ir esantį Lietuvoje, užsiima šių gyvūnų veisimu, prekyba ir neturi jokių planų nutraukti savo veiklą.
    Nepalaikykite gyvūnų įkalinimo dėl pramogos: neremkite delfinariumų, papasakokite apie juos aplinkiniams, pritarkite gyvūnų grąžinimo į laisvę iniciatyvoms.

 

  • Rugpjūtis: zoologijos sodai

Parsisiųsk: JPG, PDF (105 x 148,5 mm, dvipusis)

Kitoje pusėje esantis tekstas:

    Natūralios veiklos stygius, varžanti judėjimą erdvė, atskyrimas nuo bendruomenės - įprastos gyvūnų gerovės problemos zoologijos soduose. Net ir didžiausi aptvarai negali atkurti gamtoje esančių sąlygų ir patenkinti visų gyvūno poreikių. Čia gyvos būtybės paverčiamos kaliniais vardan žmonių pramogos.
    Kartais tai bandoma pateisinti teigiant, kad zoologijos sodai saugoja retas rūšis. Iš tiesų tik maža dalis vykdo tokias programa, o dauguma, siekdami pritraukti lankytojus, laiko kuo daugiau egzotiškų bei populiarių rūšių gyvūnų.
    Kitas dažnas argumentas - esą zoologijos sodai vykdo švietėjišką veiklą. Tačiau gyvūnų karalystę galima pažinti ir kitais būdais, tam nebūtina gyvai pamatyti kuo daugiau jos atstovų, įkalintų nenatūralioje aplinkoje.

 

  • Rugsėjis: cirkai su gyvūnais

Parsisiųsk: JPG, PDF (105 x 148,5 mm, dvipusis)

Kitoje pusėje esantis tekstas:

    Cirkai su gyvūnais yra neetiška ir žiauri pramoga, sukelianti kančią gyvoms būtybėms. Pagrindinės problemos:

- varginančios kelionės iš vienos vietos į kitą;
- neretai brutalūs dresūros metodai, paremti fizinėmis bausmėmis, judėjimo laisvės suvaržymu, izoliacija;
- nuolatinis stresas triukšmingų pasirodymų metu;
- atskyrimas nuo natūralių gyvenimo sąlygų, dėl kurio gyvūnai negali patenkinti daugelio įgimtų poreikių (pvz., judėti natūralioje aplinkoje, ieškotis maisto, medžioti, auginti jauniklius ir t.t.)

    Cirkai su gyvūnais skatina nepagarbų požiūrį į gyvas būtybes ir elgesį su jomis. Pasirodymai neturi jokios edukacinės vertės, juose gyvūnai atlieka nenatūralius triukus dirbtinėje aplinkoje.
    Nerekmite cirkų su gyvūnais ir paskatinkite tai daryti aplinkinius.

Kiti konkurso dalyviai:

 

  • Spalis: bandymai su gyvūnais

Parsisiųsk: JPG, PDF (105 x 148,5 mm, dvipusis)

Kitoje pusėje esantis tekstas:

    Šiuo metu gyvūnai yra naudojami įvairiais mokslo tikslais: su jais vykdomi medicinos tyrimai, išbandomas vaistų ar buityje naudojamų produktų poveikis, jie pasitelkiami kaip gyvi modeliai universitetuose. Nors tam tikrais atvejais tai atneša žmonijai naudą, mes turime įvertinti tokio elgesio su gyvūnais problemas ir atkreipti dėmesį į galimas alternatyvas.
    Visi bandymai gyvūnams sukelia stresą, o dauguma - skausmą ir mirtį. Tyrimuose naudojamos pelės, triušiai, šunys, beždžionės ir kitų rūšių atstovai turi iškęsti užkrėtimus ligomis, cheminių medžiagų poveikius, operacijas ir kitokias procedūras. Tuo pat metu jie priversti visą savo gyvenimą praleisti sterilioje laboratorijos aplinkoje, negalėdami patenkinti daugumos savo poreikių.
    Toks elgesys su gyvomis būtybėmis privalo būti pripažintas kaip neetiškas, o mokslo pažanga užtikrinama ieškant ir naudojant efektyvius, gyvūnų išnaudojimo nereikalaujančius metodus.

 

  • Lapkritis: medžioklė

Parsisiųsk: JPG, PDF (105 x 148,5 mm, dvipusis)

Kitoje pusėje esantis tekstas:

    Pateisinantys medžioklę teigia, jog tai geras būdas praleisti daugiau laiko gamtoje. Tačiau vaikščioti po miškus, laukus ir pažinti gyvūniją galima ir be tikslo atimti kažkam gyvybę. Medžioklė neturėtų būti pateisinama ir vardan supratimo, jog gyvūnų žudymas yra pramoga, tradicija ar tuo labiau dėl galimybės pasigirti trofėjų gausa.
    Galiausiai, laukinių gyvūnų šaudymas nėra būtinas ir kaip populiacijų reguliavimo priemonė, jeigu dedamos pastangos, kad gamtoje atsistatytų aukų ir plėšrūnų santykis bei vyktų savireguliacija.
    Jeigu vertiname gyvūnus kaip individus, su kuriais reikia elgtis pagarbiai, turėtume ieškoti sprendimų kaip atsisakyti medžioklės ir spręsti su laukine gamta susijusias problemas taikiai, be žudymo.

 

  • Gruodis: sportas su gyvūnais

Parsisiųsk: JPG, PDF (105 x 148,5 mm, dvipusis)

Kitoje pusėje esantis tekstas:

    Sportas, kuriame naudojami gyvūnai, gali pasirodyti graži, įdomi veikla, tačiau pažvelgę atidžiau pamatytume skaudžią tikrovę. Ar tai būtų žirgų, šunų lenktynes, ar bulių, gaidžių kautynės, ar sportinė medžioklė, žvejyba - visose srityse vardan pergalių ir azarto jaučiančios būtybės paverčiamos įrankiais, į kurių poreikius atsižvelgiama tik tiek, kiek tai naudinga žmogui. Gyvūnai sporte niekada nelaimi: jie gimsta, nes yra specialiai veisiami; jie kenčia skausmą, nes turi atlaikyti didžiulius fizinius krūvius; jais atsikratoma, kai nepasiekiami norimi rezultatai; jie nužudomi, nes tai kažkam leidžia užlipti ant prizinės pakylos.
    Toks elgesys neturėtų būti palaikomas, vertinamas kaip teisingas. Jeigu jūs sutinkate, kad gyvūnai nėra sporto inventorius, bet jaučiantys ir savus poreikius turintys individai, neprisidėkite prie jų naudojimo lenktynėse, kautynėse, medžioklėje, žvejyboje ar kitur, pasirinkite tokias laisvalaikio praleidimo formas, kurios nesukelia skausmo ir nereikalauja gyvybės atėmimo.

 

Už pasaulį be gyvūnų išnaudojimo!

Milijardai gyvūnų kasdien kenčia, yra žudomi dėl žmonių noro valgyti mėsą, pieno produktus, kiaušinius, vilkėti odą, linksmintis gyvūnus naudojančiuose cirkuose, delfinariumuose ir kitur. Tačiau tai galima pakeisti! Jeigu tau rūpi gyvūnai, mažiausia ką gali padaryti - nepalaikyti jų išnaudojimo. Atsisakyk gyvūninės kilmės produktų; rinkis pramogas, kur neišnaudojami gyvūnai; skatink tai daryti draugus ir pažįstamus.