Ar delfinų terapija veikia?

Pastaruoju metu klinikinė hipnoterapeutė Judith Simon Prager paskelbė straipsnį pavadinimu „Delfinų terapija: kažkas magiško vandenyse“. Tai buvo klasikinis psicho-plepalų ir netikusio mokslo mišinys.

Savo straipsnyje Prager aprašo savo neseniai vykusį vizitą į Curacao delfinų terapijos ir tyrimų centrą. Ji tvirtina, kad delfinai turi magiškų savybių išgydyti tokius neurologinius sutrikimus kaip autizmas. Ji netgi aprašo atvejį, kai taikant delfinų terapiją buvo prikeltas vaikas, išbuvęs komoje dvejus metus. Prager teigia, kad mokslininkai yra ant atradimo ribos, išsiaiškinant paslaptis, po kuriomis slypi mistiškos delfinų galios gydyti žmogaus kūną ir protą. Tokia jos nuomonė yra labai klaidinga.

Tvirtinimai

Paskatinti klaidinančios žiniasklaidos reportažų, tokių kaip minėtosios Prager, desperatiški tėvai sumokės bet kokią sumą, kad tik padėtų savo vaikams, sergantiems tokiomis negaliomis kaip autizmas ar Dauno sindromas. Jie buriasi didžiulėmis miniomis prie daugiau kaip šimto terapeutinių plaukiojimo su delfinais programų Floridoje, Balyje, Didžiojoje Britanijoje, Rusijoje, Bahamų salose, Australijoje, Izraelyje, Dubajuje – visi tikėdamiesi, kad šitie elegantiški gyvūnai su Mona Lizos šypsena savo magijos dėka išgydys sužalotus protus ir nusikankinusias sielas. Tvirtinimai apie delfinų gydančias galias peržengia visas įmanomas ribas: sakoma, kad bendravimas su delfinais gali palengvinti Dauno sindromą, AIDS, epilepsiją, cerebrinį paralyžių, autizmą, mokymosi sutrikimus, kurčnebylystę ir dabar jau ir komą. Tarp šių prielaidų gydymo mechanizmais tampa bioenergetiniai jėgos laukai, aukšto dažnio delfinų skleidžiami garsai, naudojami jiems tarpusavyje bendraujant ir netgi delfinų gebėjimas tiesiogiai keisti žmogaus smegenų bangas.

Astronomas Carl Sagan rašė, kad neįprasti teiginiai reikalauja neįprastų įrodymų. Prager teiginiai apie delfinų magiją tikrai yra neįprasti, bet ar aktualus akivaizdumas tai įrodo? Toli gražu – ne.

Dauguma teiginių, kad delfinai yra stebuklingi medicinos darbuotojai, grindžiami tiesiog juokingais išvedžiojimais, sukuriami arba išrandami prastais eksperimentais, kuriems vadovauja rezultatais ekonomiškai suinteresuoti tyrėjai.

Įdomu tai, kad nė vienas rimtas mokslo žurnalas nenurodo nuorodų į Prager straipsnius. Placebo efektas, mąstymas, pagrįstas troškimu, ir tiesiog nauja patirtis yra labiau įtikinami paaiškinimai tariamiems delfinų terapijos pacientų pagerėjimams negu hipotetiniai „bioenergijos laukai“. Pagalvokite apie tai. Taip pat leisti laiką su pačiais žaviausiais gyvūnais Žemėje žmonės keliauja į gražias vietas, leidžia laiką plaukiodami tropikų jūrose ir gyvena palaikančioje aplinkoje, kur sėkmės tikėjimasis yra didelis.

Moksliniai įrodymai

Kaip mes galime atskirti tikrus delfinų terapijos rezultatus nuo visų šaunių dalykų, kurie įvyksta dviejų savaičių ilgumo delfinų stovyklose? Ką iš tiesų rodo tyrimai, tvirtinantys delfinų skleidžiamų ultraaukštų dažnių garsų efektyvumą neįgaliems vaikams? Grupė Vokietijos tyrėjų atsargiai stebėjo neįgalių vaikų sesijas su delfinais Floridoje, delfinų terapijos centre. Jie pastebėjo, kad dauguma delfinų ignoruodavo vaikus ir buvo mažai bendraujama ultragarsiniais signalais. Faktas, kad vaikai vidutiniškai ultragarsu buvo veikiami tik apie dešimt sekundžių – vargiai pakankamai, kad turėtų kokį nors poveikį. Tyrėjai padarė išvadą, kad vaikai geriau jaustųsi tiesiog žaisdami su šunimis.

Bet kaipgi su tais delfinais, apie kuriuos teigiama, kad jie gali gydyti geromis vibracijomis, gydančia šypsena ir mistiškais „Naujojo amžiaus“  energijos laukais? Kelios tyrėjų grupės atliko kruopščius tokių teiginių tyrimus. Lori Marino ir Scott Lilienfeld – Emory universiteto tyrimais užsiimantys psichologai – įvertino paskelbtų delfinų terapijos efektyvumo tyrimų metodus. Jie atrado, kad nė vienas iš jų neatitinka netgi minimalių medicininių bandymų standartų. Tarp metodologinių problemų buvo išskiriami maži pavyzdžių dydžiai, neadekvačios kontrolinės grupės, nesugebėjimas atskirti delfinų terapijos efektų nuo efektų, kurios sukuria nauja patirtis malonioje aplinkoje, ir tyrėjų interesų konfliktas. Marino ir Lilienfeld padarė išvadą, kad nėra pagrįstų mokslinių įrodymų, jog delfinų terapija yra efektyvus bet kurio iš minėtų negalavimų gydymas. Tokią pat išvadą padarė ir kita tyrėjų grupė.

Tamsioji delfinų terapijos pusė

Savo straipsnyje Prager patogiai nemini delfinų terapijos rizikos faktorių ir išlaidų. Delfinai gali būti agresyvūs netgi vaikams, kuriuos privalėtų gydyti. Neseniai atlikti tyrymai rodo, kad daugiau kaip 400 žmonių, profesionaliai dirbusių su jūrų žinduoliais, yra buvę sužeisti ir kad delfinų terapijos dalyviai buvo pliaukštelėti, įkąsti, taranuoti (buvo sulaužyti šonkauliai ir pradurti plaučiai). Galimi netgi odos uždegimai kontaktuojant su šiais gyvūnais – savaime suprantama, kad odos ligos uždaroj erdvėj yra labiau linkusios plisti.

2011 metais standartinis dviejų savaičių gydymas Curacao delfinų terapijos ir tyrymų centre kainavo 7350 JAV dolerių (apytiksliai 700 JAV dolerių per valaną). Rezervacija kainavo 1000 JAV dolerių, tada reikėjo nusiūsti papildomus 6350 JAV dolerių mažiausiai 90 dienų prieš pradedant sesiją. Sesija atšaukta galėjo būti ne mažiau kaip prieš tris mėnesius ir netgi tokiu atveju būdavo negražinamas sumokėtas 1000 JAV dolerių depozitas.

Etinė problema

Nepaisant priešingų Prager teiginių, delfinų terapija iškelia į paviršių nemalonias etikos problemas. Prager nutarė tapti terapeute. Delfinai – ne. Curacao delfinai yra gimę nelaisvėje, tačiau kitose šalyse jie yra tiesiog sugaunami laukiniuose vandenyse, dažnai masiškai juos suvarant į krūvą. Yra paskaičiuota, kad septyni delfinai žūva, norint vieną delfiną patalpinti į banginių šeimos žinduolių „Guantanamą“, kur šis likusį gyvenimą praleidžia sukdamas ratus betoniniame baseine.

Ar mes turime teisę gaudyti protingus gyvūnus, gyvenančius sudėtinį socialinį gyvenimą ir komunikuojančius tarpusavyje sudėtingomis komunikacijos sistemomis, ir priversti juos būti terapeutais savo neįgaliems vaikams?

Aš manau, kad tokia praktika galėtų būti pateisinama, jei šie gyvūnai iš tiesų turėtų gydančių galių. Bet tam reikėtų tvirtų įrodymų, kad delfinai gali transformuoti užsidariusį autizmu sergantį vaiką į įgudusį komunikuotoją. Deja, įrodymai yra tokie pat svarūs kaip ir „atgal į gimdą“ terapijos palaikymas.


Vertė Paulius Savickas

Nuotrauka tomb1015: flickr.com/photos/tomb1015/4283294699