Ispanijoje žmogbeždžionėms bus suteiktos prigimtinės teisės

Great Ape Project

Birželio 25 dienos įvykiai Ispanijoje istoriniai. Šios šalies parlamentas paskelbė palaikantis hominidų projekto (GAP – Great Ape Project) tikslus, t. y. teisių suteikimą žmogbeždžionėms. Pedras Pozas, GAP padalinio Ispanijoje direktorius, teigia, kad ši diena įsimintina kaip „lūžis mūsų evoliucijos bendražygių gynyboje“. Hominidų projektas vykdomas jau 14 metų.


Laisvė su išimtimis

Rezoliuciją, kurią patvirtinus Ispanija prisijungtų prie GAP, parėmė valdančiosios socialistų partijos dauguma, kairiųjų partijų atstovai, o prieš balsavo opozicinė Liaudies partija. Vyriausybė per metus planuoja pakeisti galiojančius įstatymus. Bus draudžiami eksperimentai su beždžionėmis, jų naudojimas cirkuose, televizijos reklamose, kino filmuose, o už naujojo įstatymo pažeidimus bus numatyta administracinė atsakomybė. Deja, Ispanijoje laisvės neišvys daugiau nei 300 primatų, gyvenančių zoologijos soduose, tačiau sąlygos jiems turėtų būti stipriai pagerintos. Tikriausiai toks sprendimas buvo priimtas dėl komplikuotų šių gyvūnų reintrodukavimo galimybių. Jeigu taip, tai kyla klausimas, ar taip pat mąstytume, jei zoologijos sode būtų laikomi pirmykščių žmonių bendruomenių atstovai?

Visuomenės požiūris

Valdžios sprendimai sulaukė prieštaringų vertimų tiek iš pačių ispanų, tiek iš tarptautinių organizacijų. Tai yra visiškai natūralu, kadangi sprendimas vis dėlto prieštarauja įprastam požiūriui, kuriuo brėžiama labai griežta riba tarp žmogaus ir kitų gyvūnų.

Pasaulio gyvūnų teisių gynėjus nustebino toks žingsnis, kadangi ši šalis nuo seno garsėja žiaurių koridos tradicijų palaikymu, tačiau žinia vis dėlto džiuginanti ir teikianti vilčių. Kai kurie ispanai kritikuoja valdžią, sukančią galvą dėl primatų, kai šalyje esą ir „svarbesnių“ problemų – augančios degalų kainos, vežėjų streikai, gresianti ekonominė krizė. Kai kurie kritikai klausia, kodėl imamasi tokios griežtos primatų, o ne bulių apsaugos, tačiau Pedras Pozas į šį argumentą atsakė, kad šis sprendimas yra tik ribos tarp gyvų būtybių rūšių nykimo pradžia.

Faktai

  • Be žmonių yra dar trys rūšys hominidų: gorilos, šimpanzės ir orangutanai.
  • Žmonės, gorilos ir šimpanzės yra kilusios iš Afrikos, o orangutanai – iš pietryčių Azijos.
  • Daugiau kaip 99 proc. genetinės informacijos tarp žmogaus ir šimpanzės sutampa.
  • Sumatros orangutanų (lot. Pongo abelii, viena iš dviejų orangutangų rūšių) laukinėje gamtoje yra tik 7300.
  • Konge yra tik 700 kalnų gorilų (lot. Gorilla berengei berengei).
  • JTO spėja, kad kai kurios hominidų rūšys išnyks po vienos kartos.

Primatų apsauga pasaulyje

Teisių suteikimas praktiškai yra vienintelis būdas užtikrinti gyvūnui apsaugą nuo kankinimo, įkalinimo ir nužudymo. Paprasti gyvūnų gerovės įstatymai to nei siekia, nei gali suteikti. Iki šiol primatų apsauga buvo šiek tiek pažengusi mokslinių bandymų srityje: griežti žmoginių beždžionių naudojimo apribojimai galioja Nyderlanduose, Naujojoje Zelandijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Austrijoje bei Vokietijoje. Šiose valstybėse įstatymiškai reglamentuojama, kad šimpanzių, gorilų, orangutanų bei mažųjų šimpanzių (bonobo) kognityviniai panašumai su žmogumi yra tokie dideli, kad šių primatų naudojimas moksliniams tyrinėjimams yra neetiškas. Šis draudimas galioja tik hominidų šeimų atstovams. Nors Austrijoje taip pat yra draudžiamas gibonų naudojimas medicininiams ir kitiems eksperimentams (šis atvejis yra vienintelis, kai yra neleidžiama eksperimentuoti su nežmoginiais primatais), kitos valstybės, pripažinusios eksperimentų su žmogbeždžionėmis draudimą, ir toliau naudoja kitus primatus (makakas, marmozetes ir t. t.).

Kaip vertinti?

Įvykiai Ispanijoje teikia vilčių, kad tai yra gyvūnų teisinio statuso kitimo pradžia. Iš kitos pusės pažiūrėjus, tai yra labai rūšistiškas įstatymas, kadangi teisės bus suteiktos tik trims hominidų rūšims ir tik todėl, kad jos yra labai labai panašios į žmogų. O tai iš esmės prieštarauja gyvūnų teisių filosofijai, kuri teigia, kad kitas gyvas būtybes turime vertinti ne dėl to, kad jų sąmoningumo lygis panašus į žmogaus (primatai, delfinai, kiti žinduoliai), ne dėl to, kad jos turi kažkokių mus žavinčių bruožų (gražiosios pandos arba žirgai), ne dėl to, kad jų buvimas ar veikla mums yra naudinga ar teikia malonumą. Gyvūnams teisės turi būti suteikiamos dėl to, kad jie yra jautrūs (jaučia skausmą) ir turi poreikį gyventi laisvai.

Kad būtų pasiektas šis laimėjimas Ispanijoje, buvo intensyviai dirbama keturiolika metų. Vardan ko? Kad pagerėtų kelių šimtų hominidų padėtis šioje šalyje, kurioje eksperimentai su primatais nė nevykdomi, o būtybės, esančios zoologijos soduose ten ir liks? Ar nebūtų geriau, jei visos tos jėgos būtų buvę skirtos intensyviam visuomenės švietimui apie veganizmą? Vienareikšmiško atsakymo nėra ir būti negali, nes svarbi kiekvieno gyvūno kančia. Pastangos jam padėti negali būti nevertinamos vien dėl to, kad nepavyksta sustabdyti milijardų kitų būtybių skausmo ar pasirinktieji metodai galbūt nėra patys efektyviausi.

Šiuo metu pasaulyje yra išsiskyrę keli skirtingi gyvūnų išlaisvinimo keliai (gyvūnų teisių, kai kurie gyvūnų gerovės, abolicionistiniai judėjimai) ir tik laikas parodys, kuriuos iš jų vertėtų rinktis aktyvistams. Kad ir kaip bebūtų, tapimas veganu yra pirmas žingsnis, kurį turi žengti žmogus, tariantis „taip“ gyvūnų teisėms.