Mitybos įpročių įtaka aplinkai ir sveikatai

Mylėk save ir pasaulį :)

Per paskutiniuosius keletą metų buvo atlikta nemažai gyvulininkystės poveikio aplinkai tyrimų[1, 2, 3]. Paskelbti rezultatai parodė, jog ši veikla stipriai įtakoja ekologinę planetos situaciją ir ne į teigiamą pusę. Pripažįstama, kad žmogaus reikmėms auginami gyvūnai yra vieni iš pagrindinių aplinkosauginių problemų sukėlėjų[1].

2006 metų lapkritį Jungtinių Tautų organizacija (JTO) pranešė[4], kad gyvulininkystės pramonė pagamina daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei visos pasaulio transporto priemonės kartu paėmus. Pranešime įvardinami ir kiti faktai: šiuo metu gyvūnų auginimui yra naudojama 30 proc. Žemės sausumos ir 70 proc. dirbamos žemės; ši pramonė yra pagrindinis vandens taršos šaltinis, be to ir didžiausia vandens išteklių naudotoja; gyvulininkystė yra pagrindinė miškingumo mažėjimo priežastis, o tai prisideda prie biologinės įvairovės nykimo pasaulyje.

Po šio JTO pranešimo gyvūninės kilmės produktų – mėsos, pieno, kiaušinių – gamyba oficialiai tapo viena iš pagrindinių pasaulio ekologinių problemų. Nepaisant to, jos mastai pasaulyje nemažėja[5]. Lietuvoje per paskutinius dešimt metų mėsos suvartojimas vienam gyventojui išaugo nuo 53 iki 71 kg per metus, pieno - nuo 244 iki 283 kg, kiaušinių - nuo 176 iki 191[6].

Negana to, kad gyvūninių produktų gamyba daro neigiamą įtaką aplinkai, jų vartojimas neprisideda ir prie geresnės žmonių sveikatos. Medicininiais tyrimais įrodyta, kad kuo daugiau mėsos, pieno, kiaušinių suvalgo žmonės, tuo didesnė jiems kyla rizika susirgti antro tipo diabetu, osteoporoze, žarnyno, krūties, prostatos vėžiu, širdies, kraujagyslių ir kitomis ligomis[7].

Be viso to, gyvūnų auginimas žmonių reikmėms iškelia nemažai etinių klausimų. Pripažindami, kad gyvūnų skausmas ir kančia yra mums svarbūs[8], ir žinodami, kad žmogui nėra būtina valgyti mėsą, kiaušinius ar pieno produktus, turėtume būti nuoseklūs ir nustoti kėlę bereikalingą skausmą milijonams gyvūnų Lietuvoje[9] ir milijardams visame pasaulyje[10].

Iš ekologijos, biologijos, medicinos ir kitų mokslo sričių sukauptos žinios ir tyrimų duomenys leidžia teigti, kad mėsos, pieno ir kiaušinių gamybos ir vartojimo sumažinimas būtų paprasčiausias ir, tikėtina, pats efektyviausias būdas pagerinti visuomenės sveikatą bei sumažinti taršą, miškų kirtimą bei laukinių gyvūnų rūšių nykimą. Norime paskatinti visus žmones palaikyti šią ekologinę bei sveikatą gerinančią iniciatyvą ir pagal savo galimybes prisidėti prie gyvūninių produktų vartojimo mažinimo.

Išsaugokime ateities kartoms švarią ir nenuniokotą planetos gamtą.

Kodėl gyvulininkystė neekologiška?

Gyvūninių produktų gamyba reikalauja labai daug resursų. Lyginant su augalininkyste, tokios pačios energetinės vertės produkto pagaminimui gyvulininkystė sunaudoja daugiau žemės, vandens ir energijos[11]. Be to, gyvuliai į aplinką išskiria didelius kiekius teršalų.

Didėjant gyvūninių produktų paklausai, vis daugiau žemės naudojama pašarų auginimui. Mėsos, pieno ar kiaušinių pagaminimui reikia kur kas didesnio žemės ploto bei darbo sąnaudų nei augalinio maisto gamybai[11]. Tai lemia, jog vis daugiau miškų ir laukinės gamtos plotų paverčiami dirbamais laukais[12]. JTO duomenims, tik 8 proc. pasaulyje suvartojamos mėsos yra gaunama iš gyvūnų, kurie ganosi ganyklose ir kuriems nėra auginamas specialus pašaras.

Gyvūninės kilmės produktų vartojimas reiškia ir didesnį energijos resursų naudojimą. Kad mėsoje susidarytų 1 kilogramas baltymų, gyvūnas iš pašaro jų turi gauti maždaug 6 kilogramus[13]. Likusi dalis panaudojama gyvūno kūno funkcijoms ir poreikiams patenkinti: judėjimui, šilumos palaikymui, medžiagų apykaitai, kvėpavimui ir t. t. Energijos panaudojimo efektyvumas skiriasi priklausomai nuo gyvūno rūšies, jo pašaro, auginimo būdo, transportavimo ir kitų veiksnių. Yra apskaičiuota[13], kad norint gauti vieną kaloriją jautienos baltymų, reikia sunaudoti apie 40 kalorijų energijos. Kiaulienos atveju šis santykis yra 1:14, kiaušinių – 1:39, pieno – 1:14. Visam šiam didžiuliam pašarų kiekiui užauginti, jiems transportuoti ir perdirbti sunaudojama daug kuro ir į aplinką išskiriami milžiniški kiekiai klimato kaitą sukeliančių dujų. Daug efektyviau, ekologiškiau vietoje pašarų gyvūnams auginti kultūras tinkamas tiesioginiam žmonių maistui. Taip būtų sutaupyta daug energijos, pačios žemės ir žymiai sumažinta tarša.

Iš pateiktos informacijos matyti, kad vien augaliniu maistu besimaitinančių žmonių maisto poreikių tenkinimui reikia daug mažiau žemės, vandens ir energijos išteklių. Atsisakydami gyvūninių produktų, galime prisidėti prie natūralios gamtos išsaugojimo ir taršos mažinimo.

Vartoti gyvūninius produktus nėra sveika

Mitybos specialistai praneša ir medicininiais tyrimais įrodo, kad mažesnis gyvūninių produktų vartojimas susijęs su geresne žmonių sveikata. Valgantys mėsą, kiaušinius ir pieną dažniau serga daugeliu dažniausiai pasitaikančių ligų (antro tipo diabetu, osteoporoze, žarnyno, krūties, prostatos vėžiu, širdies, kraujagyslių ir kitomis)[7, 14]. Nors manoma, kad neigiamą įtaką sveikatai turi ne pats gyvūninių produktų vartojimas, o per didelis jų kiekis, tačiau 2003 metais Graikijoje atliktas išsamus tyrimas[15] parodė, kad net ir maži tokio maisto kiekiai padidina ligų riziką, o vaisiai, daržovės, ankštiniai augalai, riešutai, grūdai ir alyvuogių aliejus buvo susieti su mažesniu sergamumu[16].

Įrodyta, kad su augaliniu maistu gaunami žymiai mažesni kiekiai pesticidų ir kitų žemės ūkyje naudojamų cheminių medžiagų, nes gyvūnai, kurie maitinasi intensyviai užaugintais pašarais, didesnį šių nuodingų medžiagų kiekį sukaupia savo organizmuose[17, 18]. Šie chemikalai su motinos pienu gali būti perduodami ir kūdikiams. Atlikti tyrimai parodė, kad kuo mažiau motina valgo gyvūninių produktų, tuo jos piene aptinkama mažiau šių medžiagų[19, 20]. Ypatingai didelė rizika atsiranda valgant žuvį, kuri linkus sukaupti didelius kiekius sunkiųjų metalų, kitų dėl žmogaus veiklos atsiradusių kenksmingų medžiagų[21].

Augalinės kilmės produktai užtikrina pilnavertę mitybą

Augaliniais produktais paremta mityba gali užtikrinti visų žmogui būtinų maistinių medžiagų gavimą ir nesukelti anksčiau minėtų su gyvūninių produktų vartojimų susijusių grėsmių sveikatai.

Didžiausia pasaulyje mitybos specialistų organizacija „American Dietetic Association“ bei Kanados dietologų asociacija „Dietitians of Canada“ patvirtina[22], kad tiek subalansuota vegetariška, tiek veganiška mityba yra sveika ir tinkama visiems žmonėms ir visuose gyvenimo etapuose, įskaitant nėščiąsias, maitinančias kūdikius moteris, paauglius ir vaikus bei senyvo amžiaus žmones.

Džiugu ir tai, kad pagaliau ir Baltijos šalyse pripažįstama, kad veganiška mityba yra sveika ir pilnavertė. Pirmą svarbų žingsnį žengė Latvijos sveikatos apsaugos ministerija, šių metų liepos 3 dieną oficialiai pareiškusi, kad „vegetariška bei veganiška mityba yra sveika ir augalinės kilmės produktai gali užtikrinti kūno aprūpinimą visomis būtinomis medžiagomis“[23].

Nors egzistuoja anksčiau paminėti tyrimai, rodantys, kad veganiška mityba nesukelia grėsmės sveikatai, vis dar galima išgirsti Lietuvos medikų pasisakymų apie augalinio maisto nepilnavertiškumą[24, 25, 26].

Bandoma teigti, kad augaliniai baltymai yra nevisaverčiai, nors įrodyta[27], kad juos valgant galima gauti visas nepakeičiamas aminorūgštis. Netiesa ir tai, kad vienintelis omega–3 riebalų rūgšties šaltinis yra žuvų taukai. Visi gyvūnai šią medžiagą gali gauti iš augalų, įskaitant ir žmogų. Puikus omega–3 riebalų rūgšties šaltinis yra linų sėmenys, graikiški riešutai, kanapių sėklos ir kt. Klaidingi teiginiai ir dėl geležies, cinko, kalcio ar kitų mineralų trūkumo augaliniuose produktuose. Kiekvienas besidomintis gali įsitikinti[28], jog šių medžiagų juose yra pakankamai.

Daugiau diskusijų kyla dėl vitamino B12 ir vitamino D. Pastarojo kiekvienas sveikas žmogus gali gauti būdamas saulėje[29]. O štai vitamino B12 negamina nei augalai, nei gyvūnai – vienintelis organizmas, kuriame yra enzimų, būtinų B12 sintetinimui, yra bakterijos. Sėkmingam B12 pasisavinimui būtina sveika virškinimo sistema ir stiprių medikamentų, alkoholio vengimas. Tad šiandien šio vitamino trūkumas yra dažnas reiškinys. 2000 metais atliktame tyrime konstatuota[30], kad dviems penktadaliams JAV gyventojų trūksta vitamino B12, be to, nebuvo rasta sąsajų tarp B12 kiekio organizme bei gyvūninės kilmės produktų vartojimo.

Vitamino B12 galima gauti valgant šviežius, natūralius, neplautus, bet švarius augalinės kilmės produktus (uogas, daržoves, žalumynus), geriant šaltinių ir šulinių vandenį arba vartojant B12 papildus bei juo praturtintą maistą.

Labiausiai nepagrįsti yra mitai apie paliegusius vegetarus bei veganus. Besidomintys sportu tarp šiandienos pasaulio žymių sportininkų rastų ne vieną veganą[31] – atletai (Carl Lewis, Scott Jurek, Brendan Brazier, Paavo Nurmi ir kt.), kultūristai (Alexander Dargatz, Kenneth G. Williams, Jack LaLanne ir kt.), krepšininkai (Bill Walton, Anthony Peeler, Salim Stoudamire ir kt.), alpinistai (Vladas Vitkauskas, Ann Bancroft) ir kitų sporto šakų profesionalai patvirtina, kad tokia dieta prisidėjo prie jų pasiekimų ir pergalių.

Lietuvoje dažnai klaidingai manoma, kad veganiškas maistas yra skurdus ir neskanus[24]. Tačiau, priešingai, valgant daugiau augalinio maisto, dažnai atrandama didesnė skonių įvairovė. Knygynuose galite rasti ne vieną vegetariškų ir veganiškų patiekalų receptų knygą, kuriose gausu tiek paprastų, greitų, kasdienių, tiek įmantresnių patiekalų receptų. Daugiau jų yra svetainėje www.patiekalai.lt arba ne lietuvių kalba daugybėje kitų internetinių puslapių.

Tad ar ne laikas leisti savo kūnui, Žemei ir gyvūnams lengviau atsikvėpti ir liautis remti agresyvią gyvulininkystės pramonę?


Daugiau informacijos (anglų kalba):

apie ekologiją: